Fermentuotas maistas

Mūsų kūnuose yra milijonai įvairių bakterijų ir mikrobų. Naudingosios bakterijos, kaip kad laktobacilos ir bifidobakterijos natūraliai gyvena žarnyne ir yra būtinos normaliam mūsų funkcionavimui. Yra daugybė faktorių, kurie gali paveikti natūralų gerųjų bakterijų balansą žarnyne,  vieni dažniausių – stresas, antibiotikų vartojimas, kelionės, įvairios infekcijos, netaisyklinga mityba. Vienas iš būdų atstatyti balansą vartoti kuo daugiau maisto, galinčio papildyti žarnyną naudingais mikroorganizmais arba pasitelkti į pagalbą papildus.

Kas yra fermentuotas maistas?

Fermentacija yra senovinis konservavimo būdas, kuris buvo plačiai naudojamas kol nebuvo išrastas šaldytuvas. Fermentacijos metu bakterijos ar grybai transformuoja maistą ir dėl to jis tampa netgi geriau virškinamas ir maistingesnis, o taip pat toks maistas papildo virškinamąjį traktą naudingosiomis bakterijomis.

Fermentacijos dėka mes turime daug mums įprastų produktų; duona, sūris, šokoladas, kava, vynas, alus, jogurtas, saliamis, actas, sojos padažas, alyvuogės. Deja, tačiau komercinėje fermentacijoje paprastai naudojamas pagreitintas procesas, kuris kaip ir maisto virimas, kepimas ar kitoks perdirbimas sunaikina daug naudingų junginių.

Yra daugybė skirtingų fermentuotų maisto produktų, kuriuos galite išbandyti, atsižvelgdami į savo skonį ir į tai kiek laiko galite skirti maisto gamybai. Taip pat nemažai produktų galite įsigyti jau pagamintų, tik svarbu pasidomėti ar jų gamybai buvo naudotas tinkamas, maistinę vertė išsaugantis procesas. Naudingųjų mikroorganizmų skaičius fermentuotuose maisto produktuose gali labai skirtis, atsižvelgiant į tai, kaip produktai buvo pagaminti ir apdoroti, taip pat nuo laikymo sąlygų ir trukmės.

Jei perkate iš parduotuvės, o ne gaminate namuose, atkreipkite dėmesį ar rauginti kopūstai ir kimči, laikomi šaldytuve, tuo atveju, jie greičiausiai bus gyvi, o tie, kurie laikomi lentynoje, tikėtina bus pasterizuoti, kad pailgėtų galiojimo laikas, todėl jų vertingosios savybės gali būti prarastos. Kiti tradiciškai fermentuotų maisto produktų pavyzdžiai yra fermentuoti pieno produktai, tokie kaip gyvas paprastas jogurtas ir kefyras, rauginti agurkai, fermentuoti ankštiniai augalai, miso ir tofu bei fermentuotos arbatos, tokios kaip kombuča.

Jei niekada nevartojote tradiciniu būdu fermentuotų maisto produktų, reikėtų juos prisijaukinti iš lėto - pradėti valgyti po vieną rūšį ir mažais kiekiais, palaipsniui didinant iki pilnos porcijos, kad išvengtumėte trumpalaikio šalutinių poveikio, kurį gali sukelti per staigus ir neįprastas naudingųjų bakterijų padaugėjimas virškinamajame trakte.

Tiems, kuriems reikalingas gerųjų bakterijų papildymas ir  negali įsigyti geros kokybės fermentuotų produktų ar patys jų pasigaminti, arba tiesiog tiems, kurie nemėgsta fermentuoto maisto, dar viena galimybė papildyti savo organizmą naudingosiomis bakterijomis yra gyvų bakterijų papildai. Daugelis bakterijų padermių, naudojamų gyvų bakterijų papilduose, iš pradžių buvo išskirtos iš tradicinių fermentuotų maisto produktų ir toliau auginamos laboratorijoje. Tai yra paprastas ir patogus būdas palaikyti žarnyno mikroflorą ir gali papildyti fermentuotus maisto produktus bei būti vartojami kartu su jais.